Greifsvaldas – tai vienintelė vieta Vokietijoje, kur galima studijuoti Baltistiką. Tačiau Filosofijos fakulteto taryba 2015 m. gegužės 27 d. pristatė restruktūrizavimo priemonių paketą, kuris prieštarauja universiteto filosofijai ir grasina nutraukti ilgametę mokslinę veiklą: Baltistikos studijas norima pakeisti į tyrinėjimo profesūrą bei ne tik būsimiems studentams panaikinti galimybę studijuoti Baltų filologiją, bet ir dabartiniems būtų apribota studijų pasiūla. Patvirtinus šią restruktūrizaciją Greifsvaldo universitetas prarastų savo unikalumą, t.y. Baltijos jūros regiono tyrimus bei prisidėtų prie baltų kalbų sklaidos Europoje stabdymo.

Atsižvelgiant į krizę Ukrainoje pastebimas Rytų Europos specialistų trūkumas, prie kurio ženkliai prisidėjo panašių institutų uždarymas po vadinamojo Rytų bloko griūties. Jau dabar galima atpažinti tendenciją, kad įvairių šakų specialistai, dirbantys su Rytų Europos šalimis, nepaisant aukštos kvalifikacijos savo srityje stokoja kalbinių ir kultūrinių žinių. Jei Vokietijoje ir galima sutikti rusų kalbą žinančių žmonių, tai ukrainietiškai kalbančių rasti būtų sunku. Tačiau ne tik kalbinis, bet ir tarpkultūrinis aspektas buvusiose Sovietų sąjungos šalyse vaidina didelį vaidmenį. O jis ir toliau yra pinamas mitais ir klaidingai interpretuojamas.

Todėl Meklenburgo-Pomeranijos žemė šioje situacijoje atlieka itin didelį vaidmenį, mat dėl geografinės padėties ji yra tiltas tarp Vakarų ir Rytų Europos. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl universitetas negali leisti neatpažįstamai restruktūrizuoti Slavistikos instituto sumažinant jame pasiūlą iki minimalios, o dažnai akcentuojami geri santykiai su Rusija negali likti prie universiteto slenksčio. Slavų šalių kultūra, istorija, aktualijos bei jų vaidmuo šiandienos ir ateities pasaulyje privalo būti ir toliau tyrinėjami ir reflektuojami visų pirma akademinėje terpėje, o ne už jos ribų.

Atsisakius daugelio šiuo metu dėstomų dalykų instituto pasiūla praras savo patrauklumą ir konkurencingumą, kas neabejotinai atsilieps studentų skaičiui, o šis savo ruožtu taps priežastimi po kelerių metų diskutuoti dėl visiško instituto panaikinimo. Institutai neapsiriboja vien akademine veikla. Dėstytojai ne tik atlieka savo tiesioginę pareigą, tačiau ir organizuoja kultūrinius renginius, tokiu būdu skatindami domėjimąsi Rytų Europos šalimis. Vienas tokių renginių yra „Lenkų turgus“ (vok. Polenmarkt). Tai didžiausias festivalis už Lenkijos ribų, reprezentuojantis lenkų kultūrą. Kiekvienais metais Greifsvalde apsilanko būrys artistų bei menininkų iš kaimyninės šalies, džiuginančių miestiečius savo pasirodymais dieną, ir grąžinančių naktinį Greifsvaldo gyvenimą. „Polonicum“ ir „Ukrainicum“ (lenkų bei ukrainiečių studijos) yra neatsiejama ilgametė Greifsvaldo universiteto mokslinio lauko dalis. Šalia mokslinės veiklos akademikai įnešė didelį indelį į viso miesto kultūrinį gyvenimą, kas garsina Greifsvaldą kaip įvairioms tautoms draugišką miestą. Bohemijos studijos savo ruožtu traukia čekų kultūros šalinininkus, o rusų filologogai džiugina rusų dramos pastatymais, kuriuose galima išvysti ne vien slavų filologijos studentus.

Apibendrinant galima pasakyti viena: ne restruktūrizavimas, o Baltijos jūros regiono tyrinėjimų bei įvairaus mokslo skatinimas ir išlaikymas gali duoti ilgalaikį norimą rezultatą, kuris prisidės prie Ernsto-Moritzo-Anrdto universiteto tikslų siekimo, t.y. progresyvaus universiteto vizijos kūrimo, kuris taptų ir gyvo, daugiakultūrio miesto simboliu.